Pradėsiu nuo to, kad šis projektas man labai patiko! Aš, mano draugė ir du berniukai iš kitos klasės vykome į Portugaliją. Keliaujant į Varšuvos oro uostą buvo gan tylu autobuse. Aš ir mano draugė tik tarpusavyje kalbėjomės, o berniukai buvo atskirai. Atvykus į Varšuvos oro uostą buvau nustebinta oro uosto dydžio. Kai mokytojos ėjo priduoti savo bagažo, mes jau po truputį pradėjome vieni su kitais bendrauti. Visi labai laukėme šios kelionės, kilo daugybė klausimų. Ar žmonės bus draugiški? Ar šeima, kurioje gyvensiu, bus draugiška? O kaip viskas vyks mokykloje? Kai įsėdome į lėktuvą, mes jau visi jautėmės, kaip būtume seni draugai. Mane nustebino oro linijos! Gavome labai skanų patiekalą ir desertą. Visi buvome labai patenkinti. Nusileidus į Lisaboną apėmė įtampa bei džiaugsmas. Iš Lisabonos važiavome į mažą miestelį, kuriame buvome laikinai apsistoję. Tai Serpa – nedidelis mietelis, kuriame gyvena 17 tūkstančių žmonių, esantis Portugalijos pietuose. Autobuse važiavome su prancūzais, anglais ir italais. Kelionė truko tiek pat, kiek mums truktų keliauti iš Kauno į Vilnių. Portugalijos laiku mes buvome Serpoje dvidešimt trečią valandą. Buvome gan pavargę. Kai išlipome iš autobuso, visi labai garsiai šaukė, turėjo plakatus rankose ir ieškojo savo naujojo draugo. Apėmė nerealus jausmas. Kai susiradau šeimą, kurioje praleisiu artimiausias dienas, man palengvėjo. Atsisėdome į jų automobilį ir važiavome į jų namus, iš karto pastebėjau, kad jų gatvės yra labai siauros. Kai atvykau į savo laikinus namus, manęs jau laukė kita atvykusi mergaitė iš Maltos. Mano šeima gyvena miestelio centre, draugė gyvena su mama ir sese dideliame name. Kitą dieną mums aprodė jų mokyklą, vyko muzikos dirbtuvės ir aprodė Serpos miestelį. Trečiadienį vyko jų įprastos pamokos. Pastebėjau, kad niekas labai nekreipia dėmesio į vėlavimą į pamokas ir pamokos vyksta vis kitaip: vieną kartą 20 minučių, kitą kartą 1 valandą ir 30 minučių. Ketvirtadienis – pati šauniausia diena, nes mes vykome į kitą miestą. Gidas mus vedžiojo ir pasakojo apie svarbius pastatus ir jų architektūrą. Po šios ekskursijos vykome į kitą mokyklą pavalgyti pietų. Buvo labai skanu! Ir mano mėgstamiausia dalis…Vykome prie ežero, buvo šiltas vanduo. Ir mes visi labiau susibendravome su portugalais. Penktadienį buvo viena pamoka ir turėjome pristatyti savo darbą, kurį sukūrėme antradienį muzikos dirbtuvėse. Buvo 4 grupelės ir visi turėjo išsirinkti po emociją: džiaugsmas, liūdesys, baimė, pyktis. Ir išsirinkus emociją reikėjo sukurti melodiją su insturmentu, aš buvau šio renginio vedėja! Šeštadienio rytas buvo labai liūdnas. Turėjome atsisveikinti su savo draugais iš Portugalijos ir šeima, kuri man buvo labai dėmesinga, rūpestinga. Po to išvykome į Lisaboną, ten vaikščiojome po centrą, buvome prie Atlanto vandenyno ir užsukome į senamiestį. Buvo labai gražu! O sekmadienį buvo pati liūdniausia diena… Turėjome atsisveikinti su Portugalija. Kelionė vėl buvo ilga. Grįžome labai ankstų pirmadienio rytą. Bet ši kelionė man labai patiko. Pasiilgau šeimos, draugų, namų… Bet mielai pakartočiau šią kelionę dar kartą ir tik su šita kompanija.
Dominyka Rudytė, 6 a kl.
Aš dalyvauju Erasmus+ projekte, todėl važiavau į Portugaliją su Dominyka, Vaiva, Jonu, direktore ir anglų kalbos mokytoja Jolanta. Portugalijoje mane pasiėmė į namus berniukas, vardu Andre. Portugalijoje žmonės labai draugiški, todėl jie manim labai rūpinosi. Mes pirmąsias penkias dienas buvome Serpoje. Serpoj nėra vandens telkinių, todėl negalėjom ten eiti maudytis. Beveik kiekvieną dieną turėjau eiti į mokykla, kad pamatyčiau, kaip portugalai mokosi. Sužinojau, kad pamokos mokykloje prasideda 8:15, o baigiasi apie 16:00. Ten kai kurios pamokos trunka 90 min., o kai kurios 45 min. Per ilgąją pertrauką visi vaikai eina pavalgyti į valgyklą. Ten būtina taip. Po pamokų mes dažniausiai eidavome į parką pabūti su draugais.
Ketvirtadienį mes važiavom į Mertolą. Tai miestas, kuris pastatytas prie dviejų upių santakos. Ta vieta labai svarbi, nes iš tos upės galima išplaukti į Atlanto vandenyną ir pasiekti kitas pasaulio vietas. Mertolą senovėj buvo užėmę daug šalių. Tos šalys pastatydavo namus savo pirkliams gyventi. Taip ir daugėjo pastatų ir žmonių. Susikūrė didelis miestas, kuris dar dabar gyvuoja. Kai mes jau buvome aplankę Mertolą, nuvažiavom prie ežero, kuris yra pusiaukelėje tarp Serpos ir Mertolos. Ežero vanduo buvo labai šiltas, tad buvo linksma maudytis.
Šeštadienį mes išvažiavom į Lisaboną. Lisabona labai gražiai atrodė, nenorėjau net išvykti. Ten yra labai daug gražių paminklų. Aš per istorijos pamoką sužinojau, kad Lisabona buvo sugriauta du kartus. Vieną kartą dėl cunamio, o antrą kartą dėl Salazaro veiklos. Sekmadienį mes išsikridom atgal į Lenkiją, o iš jos parvažiavom į Lietuvą. Taip ir pasibaigė mūsų ypatinga kelionė.
Antanas Kupstas, 6 c kl.
Kelionė iš Kauno į Portugalijos miestą Serpą buvo ilga ir varginanti. Mes iš Kauno išvažiavome į Varšuvos oro uostą, iš ten išskridome į Lisaboną, o iš Lisabonos išvažiavome į mažą, bet labai gražų miestelį – Serpą. Ten mes susitikome su savo naujaisiais draugais ir jų šeimomis. Aš gyvenau pas mergaitę, vardu Joana, jos dvi seses ir tėvus. Jie visi buvo labai draugiški, padėjo apsiprasti naujoje aplinkoje.
Viešnagės metu mokykloje, kurioje mokosi Joana, aš stebėjau prancūzų kalbos, istorijos, geografijos, dailės, chemijos, etikos ir muzikos pamokas. Pamokos trukdavo 90 minučių, todėl kai mokytojai kalbėdavo portugališkai, būdavo gana nuobodu. Per muzikos pamokas turėjome sukurti melodiją, išreiškiančią emociją, ir po to pristatyti mokytojams. Mes pristatėme melodiją baimės tematika.
Pirmadienį po pirmos pamokos mums aprodė mokyklą, kurią sudarė du pastatai – jaunesniųjų ir vyresniųjų mokyklos mokinių. Apžiūrėjome Serpos senamiestį ir aplankėme miesto merą.
Ketvirtadienį mes vykom į Mertolos miestelį, apžiūrėję įdomiausias vietas ėjom maudytis į ežerą.
Po pamokų mes laiką praleisdavome lauke, vaikščiodavome po mietelį ir eidavome į kavines, kuriose būdavo labai skanus maistas. Kartais Joana dar turėdavo grįžti atgal į mokyklą ir kartu su kitais mokyklos mokiniais repetuoti eiseną kasmetiniam paradui, kuris vyksta Serpoje.
Grįžus namo aš leisdavau laiką su savo naująja šeima, mes visi kartu pavakarieniaudavome ir leisdavome laiką jų dideliame kieme.
Šeštadienį mes išvykome į Lisaboną, buvo labai sunku atsisveikinti su savo naująja šeima ir naujaisiais draugais. Lisabonoje mes buvome prie Atlanto vandenyno, vaikščiojome po senamiestį ir pamatėme naktinę Lisaboną.
Sekmadienį po pusryčių iškeliavome į Lisabonos oro uostą, iš kur parskridome į Varšuvą, o iš ten grįžome atgal į Kauną.
Man ši kelionė atnešė daug naudos, nes aš turėjau kur pritaikyti savo anglų kalbos žinias, pamačiau visai kitokią gamtą, naujas vietas, susiradau naujų draugų. Aš manau, kad šios kelionės nepamiršiu visą savo gyvenimą ir dar kada nors aplankysiu Portugaliją.
Vaiva Vasilenko, 6b kl.
