Vidaus įsivertinimas

2017-2018 mokslo metai

Progimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas

„Plačiojo“ įsivertinimo išvados:

Privalumai

 

Trūkumai Teminiam pasirinktos sritys
2.2 – Ugdymo planai ir tvarkaraščiai 3.4 – Mokymasis ne mokykloje 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai
 2.1 – Ugdymo(-si) tikslai  3.3 – Aplinkų bendrakūra 4.2.2. Bendradarbiavimas su tėvais
 2.3 – Orientavimasis į mokinių poreikius  3.2 – Pastatas ir jo aplinka  
 4.5 – Bendradarbiavimas su tėvais 3  4.1 – Perspektyva ir bendruomenės susitarimai   
 2.8 – Vertinimas ugdymui  3.5 – Mokymasis virtualioje aplinkoje  

Teminio įsivertinimo išvados:

4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai – vertinimas 2,9

Mokyklos vizija yra priimtina daugumai  bendruomenės narių. Mokyklos vizija yra mokyklos veiklos perspektyva. Strateginiai, metiniai veiklos planai dera tarpusavyje. Dauguma bendruomenės narių  atsakingai dalyvauja įgyvendindami išsikeltus tikslus. Mokyklos veiklos tobulinimas yra svarbus daugumai bendruomenės narių. Dalis mokytojų turi idėjų ir aktyviai jas įgyvendina. Personalo politika vykdoma atsižvelgiant į mokinių interesus. Mokyklos bendruomenės susitarimai pakankamai kryptingi.

4.2.2. Bendradarbiavimas su tėvais – vertinimas 3,0

Mokyklos tėvų informavimo sistema atitinka tėvų poreikius. Mokytojai ir tėvai bendradarbiauja 9 skiria laiko susitikimams, pokalbiams, tėvų klubo veiklai. Mokykla sudaro galimybes mokiniams ir tėvams dalyvauti įvairiose veiklose. Dalis mokinių tėvų ir dauguma mokinių įsitraukia į mokyklos bendras veiklas. Dalis mokinių tėvų dalyvauja tobulinant mokyklą. Mokyklos veikla tobulinama atsižvelgiant į mokytojų, tėvų ir mokinių išsakytas nuomones ir pasiūlymus.

2016 -2017 mokslo metai

 Progimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas

Plačiojo įsivertinimo išvados:

Privalumai Trūkumai Giluminis
1.1.1. Asmenybės tapsmas 3.1.1. Įranga ir priemonės 3.1.1. Įranga ir priemonės.

 

1.2.1. Mokinio pasiekimai ir pažanga 3.1.2. Pastatas ir jo aplinka 3.2.2. Mokymasis virtualioje aplinkoje.
2.4.1. Vertinimas ugdymui 3.2.2. Mokymasis virtualioje aplinkoje 4.1.2. Lyderystė.

 

2.4.2.  Mokinių įsivertinimas 4.1.2. Lyderystė  
4.3.2. Nuolatinis profesinis tobulėjimas 4.2.3. Mokyklos tinklaveika  

 

Giluminio įsivertinimo išvados:

Giluminio veiklos įsivertinimo mokytojų ir mokinių apklausos metu gautas rodiklių įvertinimas:

3.1.1. Įranga ir priemonės – mokytojų vertinimas 2,72; mokinių vertinimas  – 2,55. Bendras rodiklio vertinimas atitinka 3.

Progimnazijoje visa esanti įranga ir priemonės yra įvairios, skirtingos paskirties, atitinkančios dalyko turinį, poreikius, mokinių amžių.  Dauguma  mokytojų informuoti ir jiems pakanka įrangos, priemonių, jos nuolat naudojamos ugdymo tikslams pasiekti. Dauguma mokytojų nuolat patys kuria mokymo priemones, visada dalinasi jomis ir prasmingai naudoja. Dalis mokinių turi galimybes naudotis įranga ir priemonėmis. Progimnazija įrangą ir priemones dažnai papildo naudodamasi partnerių  ištekliais.

3.2.2. Mokymasis virtualioje aplinkoje  rodiklio – mokytojų vertinimas 2,66; mokinių vertinimas  – 2,55. Bendras rodiklio vertinimas atitinka 3.

Dauguma mokytojų supranta, kaip ir kiek pamokose, projektinėje veikloje, atliekant namų darbus gali būti panaudojamos IKT. Skaitmeninis turinys ir technologijos mokymąsi  dažniausiai  daro patrauklų ir įvairiapusišką. Progimnazija  beveik visada tikslingai pa(si)renka virtualias aplinkas ir mokymosi terpes. Dauguma mokytojų analizuoja, kaip/kiek/ar IKT panaudojimas gerina mokymosi rezultatus. Dauguma mokytojų tobulina IKT taikymo mokymui ir mokymuisi būdus.

4.1.2. Lyderystė. Buvo apklausiami tik mokytojai. Mokytojų vertinimas  2,8.

Progimnazijoje nuolat skatinama ugdytis lyderystės gebėjimus. Daliai bendruomenės narių beveik visada suteikiama laisvė rodyti iniciatyvą, prisiimti atsakomybę už iniciatyvas, sprendimus ir jų įgyvendinimą. Lyderiai dažnai įgalina ir skatina bendruomenę diskutuoti, mąstyti ir veikti kūrybiškai. Lyderių veikla dažnai telkia bendruomenę pokyčiams, inovacijoms ugdymo srityje. Lyderiai beveik visada palaiko profesinį tobulėjimą, refleksiją ir įsivertinimą. Dalis mokytojų ir mokyklos vadovų atvirai ir konstruktyviai diskutuoja apie mokinių mokymosi sėkmes ir problemas, padeda vieni kitiems. Progimnazijos vadovai visada imasi tiesioginių veiksnių strategijai ir veiklos planams įgyvendinti. Progimnazijos vadovai beveik visada kasdieniu elgesiu demonstruoja sutartas mokyklos vertybes ir socialinius emocinius gebėjimus. Dalis  mokytojų visada pasitiki formaliais lyderiais kaip partneriais, pagalbininkais ir patarėjais.