Mano įspūdžiai po savaitės Baskų krašte
Taigi prasidėjo kelionė į Baskiją. Buvo labai įdomu ir aš jums papasakosiu, kas man ten labiausiai patiko.Didžiausią įspūdį man paliko tai, kad ten priimtas įstatymas, kad jie negali naudotis telefonais mokykloje ir mokyklos ribose. Jie gali bendrauti vienas su kitu. Labiau pažįsta vienas kitą. Neleidžia laiko po stogu ir eina į lauką žaisti futbolą ar pelotę*, arba išvis tiesiog kalbasi, bet viską daro ir veikia lauke. Antra- mokyklos plotas. Ten klasės dydis yra toks, koks pas mus dviejų sudėjus. Jų kiemas yra milžiniškas. Pas juos yra žolės, o pas mus nėra. LTrečia- kalnai. Man labai patiko tas kalnuotas kraštas. Labai gražūs vaizdai. Man patiko visos išvykos į kitus miestelius/miestus. Iš šitų trumpų kelionių man labiausiai patiko kelionė į Biarritz. Tai miestas prie jūros su uolomis ir gražiu vaizdu į jūrą. Miestelyje mes vaikščiojome po pajūrį ir surengėme pikniką. Pas juos paplūdimio smėlis nėra kaip pas mus smulkus, bet toks pusiau maišytas su žvyru. Ir paskutinis dalykas, kuris patiko – dainų savaitė. Iš pradžių galvojau, na jau tikrai nedainuosiu, o pasirodė, man labai patiko. Mes šokom, dainavom, linksminomės, galiausiai išmokom perteikti savo emocijas atliekamai dainai.
Gerda Petrulionytė 7a kl.
Savaitę laiko teko būti Prancūzijoje ir gyventi prancūzų šeimoje. Mano draugas Xan‘as gyvena 25 km atstumu nuo mokyklos. Mokykla įsikūrusi mažesniame miestelyje už Kauną. Jų mokykla vadinasi koledžu, ji yra mažesnė negu mūsų ir joje mokosi mažiau vaikų negu pas mus. Į mokyklą jie renkasi 8.30 val., susirinkę visi bendrauja, o nuskambėjus skambučiui (groja muzika) eina į klases. Pamokų trukmė ilgesnė nei pas mus, bet ir pertraukų jie turi daugiau ir ilgesnių nei mes, todėl pamokos baigiasi tik 16:30 val. Norint papietauti reikia eiti į bendrą miestelio valgyklą į kuria ateina ir kitų mokyklų mokiniai. Teko lankytis mieste kuris senais laikais buvo panašus į Veneciją, o dabar vietoj kanalų likusios tik siauros gatvelės. Taip pat aplankėme katedrą. Buvome prie Atlanto vandenyno. Buvau ten pirmą kartą ir man ten labai patiko. Ten matėme: banglentininkų, įvairių uolų ir net žmonių kurie ten maudėsi.
Domantas Jasiukaitis 7a kl.
Kelionė į Baskiją. Ji buvo tokia turininga ir turtinga. Turininga emocijomis, patirtimi, žiniomis ir komunikacija. Turtinga tuo, kad leido atitolti nuo įprastos kasdienybės ir viską pamatyti kitu kampu, daug visko apmąstyti. Buvo taip įdomu leistis į savaitės gyvenimą kitaip. Kitoje kultūroje, kitos kalbos apsuptyje. Buvo neapsakomai malonu žiūrėti pro langą važiuojant kalnuotais keliukais, o išlipus iš automobilio ar mokyklinio autobuso užuosti gryną tyrą kalnų orą. Per tas dienas tiek visko apmąsčiau ir supratau. Įgijau naujų pažinčių. Patobulinau savo kompetencijas – išmokau keletą mandagaus elgesio taisyklių, pradėjau galvoti apie tai, kad reikia išlaikyti balansą tarp kvailiojimo ir didelio rimtumo. Dar labiau stengiausi būti savimi, save reikšti ir nebijoti atsiskleisti. Visi supratome, kad jeigu priimi į svečius žmogų, kuris iš tavęs tikisi draugijos, palaikymo ir, kad tu jį supažindinsi su savo kultūra, tu turi nepalikti jo stoviniuoti kiemo viduryje ir laukti nežinia ko, kol tu grįši ir kur nors jį nusivesi. Supratome, kad yra labai nesmagu kai tavo kompanijonas tyli ir nebendrauja su tavimi, nes nelabai moka kalbą arba yra nedrąsus. Tokiu atveju, reikia nedelsti ir patiems jį užkalbinti, bei parodyti, kad nėra ko jaudintis dėl kalbos spragų, galima bandyti susikalbėti kitais žodžiais, vertėju ar netgi gestais.
Įdomus dalykas apie baskų kultūrą yra tas, kad jie neskaičiuoja kiek pas juos gyvena žmonių, niekur tai tiksliai neapibrėžta. Jie skaito baskus taip: jeigu tu moki baskų kalbą, kalbi baskiškai, tai tu esi baskas. Kaip ir su kitomis kalbomis. Tad, matote kiek daug tautybių turime viduje?
Išbandžiau baskų sportą pilota – tai sportas, kuriame naudojama lauko teniso raketė, kamuoliukas panašus į teniso. Taigi, meti kamuoliuką į žemę, jam atšokus muši jį su rakete į sieną, o kai jis atšoka, kitas žmogus atmuša – taip kol kas nors neatmuša arba kamuoliukas numušamas į užribį. Baskai draugiškai priėmė, mielai sutiko pamokyti. Daug bendravo ir klausinėjo. Ypač buvo sudominti mano ūgiu – aš jų atžvilgiu labai aukša. Apsilankiau GUGGENHEIM BILBAO muziejuje, kuris yra garsus visame pasaulyje, jų jame tėra trys. Bilbao yra miestelis, kuriame didingai stovi šis muziejus su dideliu jį serginčiu šunimi, jis jo nepalieka net atšiauriausiomis arba labai svilinančiomis sąlygomis. Kompozicijos stulbino. Tai modernaus meno muziejus. Buvo gera eiti į Nekaltosios Mergelės Marijos olą gėrintis krantą skalaujančios jūros vaizdu. Ten buvo didelės bangos. Atsisveikinti su šeima, kuri mane globojo, buvo sunku. Susigraudinau, mano šeima globojusi mane yra tokia gera. Tie žmonės, nors ir nelabai gerai moka anglų kalbą, man yra labai nuoširdūs, bandė padėti kuo galėjo kai peršalau, viskuo mane aprūpino, bendravo, domėjosi Lietuvos kultūra. Kiekvieną vakarą gamino maistą ir vis kitokį. Į valias prisivalgiau prancūziško batono ir nutelos. Ragovome ir kito deserto – puraus, minkšto, spurgos formos pyrago su cukrumi ant viršaus. Labai skanu! Pailsėjome, juokėmės, bendravome, pažindinomės ir patyrėme daug nuotykių visi drauge. Patirtis džiugina. Labai džiaugiuosi šia kelione, būtų smagu daugiau tokių turėti. Tam visada galima užsirašyti į kokią nors Erasmus+ programą. Labai ačiū visiems, kurie kūrė, dalyvavo ir džiaugėsi kartu! Ačiū! Kelionė buvo nuostabi!
Goda Kundrotaitė 7c kl.
Aš gyvenau Savaitę Prancūzijos krašte (Baskijoje). Ten buvo labai šilta. O jau kalnai tai nuostabūs. Visi namukai buvo balti, o stogai raudoni. Mano šeima man labai patiko. Tėvai manęs klausinėjo įvairiausių klausimų apie Lietuvą. Vakarais dažniausiai žaisdavome stalo žaidimus, ragaudavau įvairaus maisto. Mokykla atrodė jauki. Labai patiko įstatymas, kad telefonai mokykloje uždrausti. Tada vaikai turi laiko bendrauti, susidraugauti, žaisti žaidimus, o ne gadinti akių. Kiemas buvo labai didelis ir buvo galima daug ką žaisti. Ten net žolės ir medžių buvo. Patiko visa savaitės veikla, bet labiausiai patiko, kai atkeliavome prie Atlanto vandenyno. Juk aš pirmą kartą ten atkeliavau. Linksma buvo visa ta dainų savaitė. Iš pradžių labai nenorėjau ten dainuot, bet vėliau padainavau ir labai džiaugiausi savimi. Per tą dainavimo savaitę pramokau kaip perteikti jausmus per dainą. Buvo labai įdomu pamatyti kaip gyvena kiti žmonės ir praplėsti savo akiratį. Labai patiko ši kelionė ir jei galėčiau tikrai pakartočiau.
Viltė Janaščiūtė 7c kl.
